smertnas

×smer̃tnas, -à (brus. cмepтны, l. śmiertny) adj. (4) [K], NdŽ; N, J žr. smertelnas: 1. Mykolą smer̃tną (visai prie mirties esantį, leisgyvį) Vilniun atavežė, i pastaisė ligoninėj Dglš. 2.

smertnaĩ adv. K; H: Karaliaus vienturtė duktė smertnaĩ serga Sch221. Smertnai, smertnop sirgti N.

3. žr. smertiškas 3.

smertnaĩ adv.: Smertnaĩ keikiau aš jįjį už gėrimą J. O paskui, tave visą jau smertnaĩ nustekenęs, su šiaudų kūliu kaip jautį šerti pagautų K.Donel. Ale pelėdpalaikė, dėl to smertnaĩ nusiminus …, į namą savo sugrįžo K.Donel.